Tikroji grožio formulė ir paslaptys…

…kremai, losjonai, kvepalai, lūpų dažai, nagų lakas, blakstienų tušas, makiažo priemonės, šampūnai, plaukų dažai, dantų pasta, dezodorantai…

…ir viskas skirta grožiui!

Kosmetika – tai loterija?

Kosmetikos rinkimasis – tai tarytum loterija. Ne visada galima tiksliai pasakyti, ar joje yra pavojingų medžiagų, ar ne, pavyzdžiui:

–  po kvapiosiomis medžiagomis (angl. Perfum, Fragrance) gali slėptis iki 200 įvairių sintetinių medžiagų, galinčių sukelti alergiją, tačiau jos nėra įvardijamos, nes tai laikoma komercine paslaptimi;

–  etiketėje paprastai nerasite paminėtų ftalatų;

–  daugelio medžiagų ilgalaikis poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas ir kol neįrodyta, kad jos yra pavojingos, tol jas yra leidžiama naudoti!

Maži kiekiai –  maža rizika?

Kosmetikoje leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai yra draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, dėl paprastos priežasties – čia jų kiekiai yra labai maži, todėl jos turėtų būti saugios. Tačiau suskaičiuokime visas priemones, kurias mes naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, plaukų želė, dezodorantas, kūno pienelis, kremai, kvepalai, skutimosi priemonės, dekoratyvinė kosmetika, nagų lakas…

Žmogus per dieną vidutiniškai naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 įvairių medžiagų! Dauguma jų tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas įkvepiame. Iki 70% ant odos tepamų, purškiamų priemonių absorbuojasi į kūną.

Taigi per metus ir per visą gyvenimą sunaudojami tų medžiagų kiekiai nėra tokie jau maži!

Kaip pasirinkti?

–  Pirmiausia pagalvokite, ar jums tikrai reikia tiek kosmetikos priemonių? Galbūt geriau turėti vieną bet kokybišką ir gerą produktą nei daugybę neaiškios kilmės ir kokybės?

–  Venkite produktų, kuriuose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų.

–  Nepirkite kosmetikos, jeigu nėra informacijos apie jos sudedamąsias dalis ar instrukcijos, kaip ją saugiai naudoti. Jeigu ši informacija netelpa ant gaminio, ji privalo būti pridėta atskirai.

  Rinkitės prekes su:

–  „BDIH“ – natūralūs ingredientai, nebandyta su gyvūnais ir kt.

–  ekoženklu („gulbe“, „ecocert“, „soil association“)– juose mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų;

–  „triušiu“ – jie nebuvo bandyti su gyvūnais;

–  „vegan“ – juose nenaudojami gyvūninės kilmės ingredientai;

–  Rinkitės kosmetiką ir higienos priemones, pagamintas iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų, naudokite homeopatinius preparatus.

–  Pirkite Europos Sąjungoje pagamintas higienos priemones ir kosmetiką – čia keliami griežtesni reikalavimai sudedamosioms dalims.

   –  Naudokite tik tiek priemonės, kiek būtina! Pavyzdžiui, dantų pastoje esantis fluoras apsaugo nuo karieso, tačiau vaikai dažnai ją praryja. Didesni fluoro kiekiai gali būti žalingi, todėl naudokite dantų pastos tik tiek, kiek būtina – žirnio dydžio rutuliuką. 

Tyrimai parodė, jog fluoro perteklius organizme gali sukelti taip vadinamą skeletinę fluorozę. Nuo fluoro pertekliaus žmogaus organizme gali pradėti vystytis simptomai, panašūs į artritą. Jau anksčiau buvo žinoma, jog dantų pastos su fluoru negalima naudoti ikimokyklinukams, nes jiems gresia dantų fluorozė. Šį kartą mokslininkai ir suaugusiesiems pataria burnos higienos priemones nuolat kaitalioti: baigus vartoti vieną su fluoru, kitą priemonę pirkti be šios medžiagos.

–  Džiaukitės natūralia savo plaukų spalva (geriau pasirinkite įdomesnę šukuoseną), ypač jeigu laukiatės kūdikio!

Atsargiai!

–  Įvairiose šalyse galioja skirtingi reikalavimai ir gali būti draudžiamos skirtingos medžiagos. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra draudžiama kosmetikoje naudoti apie 1000 medžiagų arba jų naudojimas ribojamas, tuo tarpu JAV – tik kelios dešimtys!

–  Kai kurių gamintojų gaminamų produktų sudėtis skiriasi priklausomai nuo realizavimo rinkos, nors prekės ženklas yra tas pats.

„Natūrali“ kosmetika nebūtinai yra saugi ar iš tikrųjų natūrali!

Dažnai gaminiuose, reklamuojamuose kaip „natūralūs“, „pagaminti iš žolelių“, „organinės kilmės“, tėra tik keletas natūralių komponentų, kurie tiesiog nublanksta palyginus su produkte esančių sintetinių medžiagų kiekiu. Todėl ieškokite tikrą natūralumą patvirtinančių ženklų, pvz. BDIH.

–  Kremas nuo saulės gali būti dvejopas: kremas su cheminiu UV spindulių fltru, kai tam tikros medžiagos prasiskverbia į odą ir apsaugo ją chemiškai, arba kremas, kuris odą iš išorės padengia specialiu sluoksniu, apsaugančiu nuo nudegimų. Rinkitės pastarąjį. Šių kremų sudėtyje paprastai yra titano dioksido. Tik atkreipkite dėmesį, ar titano dioksidas nėra nanodalelių formoje. Nanodalelių poveikis žmogui ir aplinkai kol kas nėra tinkamai ištirtas.

Pavojingos medžiagos kosmetikoje ir žmonių bei gyvūnų organizmuose…

Kosmetikoje ir asmeninės higienos produktuose yra naudojama tūkstančiai įvairių medžiagų. Visiškai ištirta (įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai) tik apie 11% medžiagų!

Be to, dažniausiai yra tiriamas atskiros medžiagos poveikis, neįvertinant, kad tame pačiame produkte gali būti ir kitų panašias savybes turinčių medžiagų arba kad mes kasdien esame veikiami tų pačių pavojingų medžiagų ir per aplinką ar kitus produktus.

 Kai kurios medžiagos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis ir jų neigiamas poveikis „sumuojamas“. Galbūt todėl vis daugėja vėžinių susirgimų, apsigimimų, vystymosi sutrikimų, kitų sveikatos problemų, tačiau niekas negali atsakyti kodėl?

 Daugelis motinų organizme susikaupusių medžiagų yra perduodamos kūdikiams per placentą arba pieną!

Kvapiosios medžiagos (angl. Perfum, Fragrance) naudojamos visur. 95% kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50-100 kvapiųjų medžiagų, kurios:

–  gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą;

–  prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą;

–  dėl savo ypatingo patvarumo ir savybės biologiškai kauptis, randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, kraujo lipiduose, motinų piene;

–  toksiškai veikia vandens organizmus, gali sukelti vėžį;

–  ypač pavojingi muskuso junginiai.

Antibakterinės medžiagos yra naudojamos gaminant dezodorantus, dantų pastą, intymios higienos priemones, servetėles, muilą, burnos skalavimo skystį. Dažniausiai tai būna triklozanas arba 5-chlor-2- (2,4-dichlorfenoksi) fenolis (Microban).

–  Per didelis sterilumas gali sukelti daug problemų!

–  Tai gali būti silpno imuniteto priežastis. Patekęs į ne tokias sterilias sąlygas, organizmas nepajėgia susitvarkyti su mikroorganizmais.

–  Vystosi šioms medžiagoms atsparios bakterijos, kurių poveikiui gydyti gali prireikti stiprių antibiotikų.

–  Triklozanas kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus.

–  Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar esant saulės poveikiui formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį.

Aliuminis viena svarbiausių priežasčių, dėl ko žmogus suserga Alzheimerio liga, laikoma apsinuodijimas aliuminiu. 1980 metais buvo atliktas tyrimas su 647 darbininkais, daugiau kaip 30 metų išdirbusiais Kanados aukso kasyklose, kur aliuminio dulkių būdavo duodama darbininkams įkvėpti tam, kad jie nesirgtų silikoze (liga, kurią sukelia į kvėpavimo takus patekusios silicio dioksido dalelės). Nustatytas aiškus ryšys tarp aliuminio ir atminties pablogėjimo.

Parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo parabenai) randami visur – dezodorantuose, kremuose, šampūnuose.

Jie naudojami kaip konservantas ir:

–  per odą lengvai prasiskverbia į organizmą;

–  ardo endokrininę sistemą – „mėgdžioja“ estrogenų veiklą;

–  sukelia alergiją.

Ftalatai  yra naudojami ypač dažnai. Jų randama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lake, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų minkštėja oda, lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas…

–  Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas.

–  Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.

ß-fenilendiaminas (etiketėje nurodoma PPD, p-fenilenediaminas) naudojamas tamsiuose plaukų dažuose ir juodoje chna laikinoms tatuiruotėms.

–  Ilgalaikis kartotinis plaukų dažų naudojimas kai kuriems žmonėms gali suketi stiprias alergines reakcijas ar net šlapimo pūslės vėžį.

–  Tamsiuose dažuose yra nemažai sudedamųjų medžiagų, kurios gaunamos iš akmens anglies dervos (taip pat ir ß-fenilendiaminas), kuri pati yra kancerogeniška.

–  ß-fenilendiaminas lengvai prasiskverbia per odą, gali sukelti alergiją ir vėžį bei apsigimimus.

Propilenglikolis naudojamas šampūnuose, losjonuose nuo saulės, kūno losjonuose, makiažo priemonėse kaip drėkinanti medžiaga, kuri:

–  gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę;

–  siejama su centrinės nervų sistemos pažeidimais, slopinimu.

Natrio laurilsulfatas naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti, putojimą sukelianti priemonė.

–  Dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus.

–  Gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą.

–  Yra  įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.

Plaukų lako, nagų lako, lako valiklyje gali būti  tolueno (metilenbenzeno),  formaldehidoksileno (dimetilbenzeno), kurie daro stiprų neigiamą poveikį:

–  didina persileidimų tikimybę,

–  dirgina odą, kvėpavimo takus,

–  gali pakenkti kepenims,

–  didesnė jų koncentracija turi narkotinių savybių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *