Kas yra Ecocert sertifikatas?

Sertifikatas – tai tam tikras kosmetikos kokybės garantas. Sertifikato ženklelio, nesvarbu, žyminčio jo natūralumą ar ekologiškumą, buvimas ant pakuotės jau savaime reiškia, kad gaminyje nėra parabenų (cheminių konservantų), naftos produktų, dirbtinių kvapiklių, dažiklių, hidrintų aliejų, glikolių, šiurkščių prausiklių (SLS), dietanolaminų (DEA), trietanolaminų (TEA) ir kitų žmogui bei aplinkai kenksmingų medžiagų. 

Nepaisant šios nuostatos, Europoje naudojami kosmetikos sertifikatai vienas nuo kito šiek tiek skiriasi. Vieni yra griežtesni, kiti liberalesni, vienų kokybė matuojama procentais, kitų pagal sudarytus sudėtinių dalių sąrašus, produktų tipus ir pan. 

Tiesa, nė vienas sertifikatas nenurodo 100 proc. natūralios ar ekologiškos sudėties, tad liekantis procentas yra kitos, neaugalinės ar nenatūralios (sintetinės) medžiagos. Tačiau gera žinia yra ta, kad net ir šios medžiagos nėra iš “juodojo sąrašo”, taigi negali mums pakenkti. Norėdami išsirinkti būtent tokį produktą, ant pakuotės ieškokite, pvz. BDIH ar Ecocert sertifikatų ženklelių. Tai – populiariausi ir dažniausia sutinkami sertifikatai.

“ECOCERT” yra viena iš pasaulio didžiausių organinio sertifikavimo organizacijų (Prancūzija), apimanti maisto, ūkininkavimo, namų apyvokos, tekstilės ir kosmetikos produktus. Naudojamas kaip pagrindinis organinis standartas daugiau nei 80 šalių visame pasaulyje. 

„Ecocert” grožio priemonėms suteikia du sertifikatus: ekologiškai kosmetikai ir biokosmetikai. Biokosmetikoje 95 proc. ingredientų turi būti natūralios (gamtinės) kilmės, iš jų ne mažiau nei 5 proc. turi būti ekologinio žemės ūkio produktai. Ekologiškoje kosmetikoje turi būti bent 10 proc. ekologiškų ingredientų ir bent 95 proc. natūralių. Žmogaus sveikatai žalingi sintetiniai ingredientai — draudžiami. Šis sertifikatas garantuoja, kad biokosmetika neturi genetiškai modifikuotų sudedamųjų medžiagų, sintetinių priedų ir konservantų, dažiklų, naftos produktų. Ji taip pat nėra bandoma su gyvūnais.

http://www.ecocert.fr

Ekologiška kosmetika gaminama tik iš ekologiškai užaugintų augalų. Sertifikuota ekologiška kosmetika nekenkia gamtai – ji saugi ir žmogui, ir gamtai. Tuo tarpu sintetinėje kosmetikoje yra ne tik ingredientų, kurie kenksmingi žmogaus sveikatai, bet kartu teršia aplinką, yra išbandoma su gyvūnais. Sertifikatas garantuoja, kad pateikta produkto sudėtis yra aiški ir sąžininga.

Ekologijos sertifikatas garantuoja, kad produktas buvo įvertintas nepriklausomos organizacijos kaip atitinkantis ekologinio standarto reikalavimus. Šie reikalavimai įvairiose šalyse šiek tiek skiriasi, tačiau jie visi siekia užtikrinti, kad produkto ingredientai būtų išauginti ekologiškai. Sertifikatai taip pat kontroliuoja leistinų ne ekologinių ingredientų kiekį.

Nei vienas sertifikatas nenurodo 100 proc. natūralios ar ekologiškos sudėties, tad liekantis procentas yra kitos, neaugalinės ar nenatūralios medžiagos. Tačiau net ir šios medžiagos nėra kenksmingos. 

Daugelis įprastų kremų kosmetikos pramonėje sukuriami tik tam, kad būtų sėkmingai parduoti. Jiems parenkama patraukli išvaizda, malonus kvapas ir skambus pavadinimas. Kosmetikos priemonėms gaminti naudojama maždaug 15000 cheminių komponentų, tačiau gal tik 5 proc. iš jų yra ištirti. O net iki 60 proc. to, ką tepame ant odos, patenka į kraują. Tuo tarpu natūralūs ir ekologiški kremai gaminami puoselėti kūną. Dažnai manome, kad oda žmogui duota tik dėl grožio, ir pamirštame, kokia svarbi jos funkcija yra organizmui. Tepamas ant kūno kremas turi puoselėti, maitinti ir gaivinti kūno odą.

Ecoland.lt, 2010. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį tekstą, jei išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į tinklapį www.ecoland.lt

Fluoro nauda – tikrovė ar mitas?

Ar iš tikrųjų fluoro naudojimas dantų pastų gamyboje yra saugus? Jau keletą dešimtmečių ėduonies profilaktikai naudojamos tirpiosios fluoro druskos. Mat fluoro jonai kartu su seilėse esančiu kalciu dantų paviršiuje suformuoja rūgščių neįveikiamus kalcio fluorido kristalus, saugančius dantis nuo ardomojo rūgščių poveikio. Teigiama, kad dantų pastos sudėtyje esantis neorganinis fluoras maždaug 25 proc. sumažina vaikų dantukų ėduonies riziką.

Tačiau fluoras ne vienintelė įprastinių dantų pastų sudėtinė dalis. Pastų sudėtyje rasime parabenų, laurilsulfato, sintetinių konservantų ir kt. Šios visos sintetinės medžiagos išskiria toksinus, kurie dantų valymo metu lengvai patenka ir į mūsų organizmą. Tad, nepaisant to, jog teigiama, kad fluoras stiprina dantis, kokį poveikį iš tikrųjų jis turi mūsų  organizmui?

Ar gali dantų pasta kenkti?

Tyrimais nustatyta, kad fluoras yra gerokai toksiškesnis už šviną ir tik šiek tiek mažiau nuodingas nei arsenas. Šie toksinai lengvai patenka į organizmą tiesiog valantis dantis ir, žinoma, prarijus dantų pastos. Ypač tai pavojinga mažesniems nė trejų metų vaikams, kadangi jie dar nemoka tinkamai jos išspjauti. Didesnės fluoro dozės gali būti mirtinos. Mažesnis jo kiekis taip pat kenksmingas. Vaikas, kaskart valydamas dantukus ir nurydamas dantų pastos su fluoru, gali apsinuodyti. Apsinuodijęs mažylis tampa neramus, jam gali skaudėti pilvuką. 

Fluoro mes gauname su geriamuoju vandeniu, druska, tad papildomai organizmui jo nereikia. Pastarųjų metų klinikiniais tyrimais nustatyta, kad apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio galima ir be fluoro. Šį darbą puikiai atlieka sudedamosios dalys: kalcis, fosfatas ir magnis. Šios medžiagos saugo dantis nuo ėduonies taip pat veiksmingai, kaip fluoras bei spartina rūgščių paveikto dantų emalio atsinaujinimą. Be to, šios medžiagos, patekusios į organizmą, nesukelia pavojaus. 

Man ir mamytei geriausios

Sertifikuotose ekologiškose dantų pastose nebus toksinių medžiagų, kurios turėtų kenksmingą poveikį organizmui. Jas saugiai gali naudoti vaikai ir nėščios moterys. Sintetines medžiagas keičia natūralūs augalų ekstraktai ir mineralai, kurie veiksmingai valo, prižiūri ir stiprina dantis bei dantenas.

Logodent –  vokiškos sertifikuotos ekologiškos dantų pastos be fluoro, konservantų, sulfatų, parabenų ir sintetinių dažiklių. Fluorą Logodent dantų pastose keičia natūralus kalcis, kuris efektyviai saugo dantis nuo ėduonies. Specialiai mamytėms rekomenduojama naudoti pastą su mineralais, nes būtent ši pasta su natūraliais vulkaninės kilmės mineralais ir dideliu aktyviojo kalcio kiekiu padeda išsaugoti sveikus dantis ir papildo dantis visais reikalingais mineralais. Jei dantys jau pažeisti ir padidėja jų jautrumas, reikėtų naudoti pastą  jautriems dantims su kalio chloridu. Jis suformuoja apsauginį sluoksnį aplink, kuris greitai nuramina ir sumažina diskomforto jausmą. O natūralūs augaliniai ekstraktai mažina uždegimą.  Patiems mažiausiems patiks skanios, patrauklaus dizaino vaikiškos dantų pastos su natūraliu braškių ar pipirmėčių ekstraktu.  

Logodent – švelniai ir efektyviai prižiūrėkite dantis rūpindamiesi savo ir visos šeimos sveikata!

Kanifolija – kas tai?

Kanifolija (ang. Colophony) žinoma, kaip geltona kieta, trapi spygliuočių sakų derva. Gyviems medžiams įstatomi specialūs čiaupai, kurių pagalba distiliuojama kanifolijos guma (sakai), išgaunant terpentino aliejų ir kanifoliją. Tai yra kompleksinės medžiagos liekančios po eterinių aliejų distiliavimo.

Yra trys kanifolijos tipai (derva, medis, aliejai) išgaunami priklausomai nuo ekstrakto gavybos metodo. Kanifolija yra viena  kontaktinio dermatito priežasčių.  Kontaktiniam dermatitui būdingas raudonas bėrimas, niežėjimas, odos sausėjimas, pleiskanojimas kontakto su erzinančia medžiaga vietoje. Pažeidimo ribos paprastai būna ryškios. Dažniausiai oda iš pradžių parausta, patinsta, ją beria, atsiranda pūslelės. Vėliau pūslelių sumažėja, oda sausėja, pleiskanoja, gali įtrūkti. Yra žinoma atvejų, kai kanifolija buvo profesinės astmos priežastimi.  

Dažniausiai vartojami kanifolijos sinonimai produktų sudėtyje:
 
•    Abietic acid / alcohol
•    Granolite SG
•    Abitol Colophony
•    Resina terebinthinate
•    Dertomal 18
•    Hercolyn D
•    Dercolyte ZS
•    Gum rosin
•    Methyl abietate alcohol
•    Abietyl alcohol
•    Dertophene 18
•    Rosin
•    Foral 105
•    Staybelite 10
•    W-W wood
•    Rosin Tall oil
 
Kanifoliją galime sutikti kosmetikoje:
 
•    akių šešėliuose, blakstienų tušuose, skaistaluose, apsaugoje nuo saulės, nagų lakuose, plaukų formavimo priemonėse, muiluose
•    depiliaciniuose kremuose ir vaškuose
•    didesnius efektus suteikiančiose dantų pastose
•    sauskelnėse ir moterų higienos priemonės
•    įvairiuose tepaluose ir lubrikantuose
•    kremuose karpoms šalinti, vaikiškuose kremuose vystymui, žaizdas šaldančiuose kremuose, dezinfekcijos priemonėse
 
Mūsų atstovaujami produktai yra be kanifolijos (!).

UAB „Ecoland LT“, Buivydiškių g. 26, Vilnius LT- 07195

Tel. (86) 839 3882
www.ecoland.lt * info@ecoland.lt

Dezodorantai – krūties vėžio sukelėjai?

Per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje sparčiai daugėja susirgimų krūties vėžiu. Mokslininkų teigimu, 5-10 proc. yra paveldimumas ir net 90 proc. priklauso nuo aplinkos. Tyrimais įrodyta, kad dezodorantai bei antiperspirantai užima svarbią vietą krūties vėžio sukelėjų sąraše.

Parabenai kaupiasi organizme

Parabenas yra konservantas, saugantis produktą nuo sugedimo. Nors šio konservanto gamintojams galima naudoti mažais kiekiais, tačiau dažna moteris apsidairiusi savo vonioje pastebės, kad jo yra praktiškai visose priemonėse: šampūnai, prausikliai, tonikai, muilai, lūpdažiai, šešėliai, dezodorantai. Žinant, kad kasdien moteris ant kūno susideda maždaug 13 produktų, į kurių sudėtį įeina daugiau nei 20 sudedamųjų dalių, parabenų kiekis ant mūsų kūno analogiškai taip pat didėja.

Didėjantis moterų sergamumas krūties vėžiu, privertė mokslininkus tirti kosmetikos priemonių sudedamąsias dalis. Prieš dešimtmetį buvo pradėti tyrimai su pelėmis ir krūties vėžio ląstelėmis. Tuo metu buvo įrodyta, kad parabenas veikia moteriškus hormonus – estrogenus.

2004 metais britų mokslininkų tyrimų rezultatai parodė ryšį tarp krūties vėžio ir kosmetikoje esančių konservantų. Tyrimo metu buvo išanalizuota 20 krūties vėžio ląstelių. Paaiškėjo, kad 18 ląstelių buvo parabenų, kurie į auglius pateko per dezodorantus ir kasdien naudojamą kosmetiką.

Atlikti tyrimai parodė, kad organizmas ne tik negali iškaidyti parabenų, bet jie taip pat lieka žmogaus organizme ir kaupiasi krūties vėžio audiniuose.

Geriausia, ką galime padaryti, užtikusios ant produkto etikėtės užrašus metilparabenas, butilparabenas, propilparabenas, izobutilparabenas, mesti juos lauk iš savo namų. Pasidairius po kosmetikos parduotuves, pamatysite, kad parabenai puikuojasi ne tik ant pigios kosmetikos, šie konservantai dedami ir į itin prabangias kosmetikos priemones.

Kitas „įtariamųjų“ sąraše – aliuminis

Pasitepusios pažastį tepamu dezodorantu, sudarome tam tikrą plėvelę, kuri trukdo odai kvėpuoti, todėl atsiranda įvairių spuogelių ir pūlinukų. Krūties mazgeliuose taip kaupiasi aliuminio druskos.

Pirmiausia, apie dezodorantų ir krūties vėžio sąsajas pradėta kalbėti, kai buvo pastebėta, kad navikai žymiai dažniau atsiranda viršutinėje išorinėje krūties srityje, arčiau pažasties.

Mokslininkams ištyrus krūties navikų cheminę sudėtį, paaiškėjo, kad kuo navikas arčiau pažasties, tuo aliuminio koncentracija jame didesnė.

Natūraliai žmogaus organizmas aliuminio druskos nekaupia. Todėl daroma prielaida, kad šie metalai patenka į krūtį su higienos ir kosmetikos priemonėmis.

Aliuminis kaupiamas kaulų čiulpuose, kepenyse, inkstuose, kremzlėse ir gali sukelti šių organų sutrikimus.

Išeitis – natūrali kosmetika

Turime suprasti, kad atsisakiusios parabenų, ftalatų, sulfatų „prifarširuotų“ dezodorantų netapsime sveikuolėmis. Turime iš esmės peržiūrėti kosmetinę, vonios spinteles ir visas savo bei vaikų higienos priemones. Natūralus ar ekologiškas antiperspirantas bei dezodorantas galbūt nesaugos jūsų 24 valandas per parą, bet bent jau tausos jūsų organizmą.

ECOLAND pataria:

  • Pasivaikščiojimas per lietų ar esant rūkui – laiko išbandyta grožio priemonė. Mikroskopiškos vandens dalelytės nusėda ant raginio sluoksnio ir švelniai pagyvina kraujotaką.
  • Jei žiemą pasitepate riebesniu kremu ir nenorite, kad veidas blizgėtų – pasipudruokite. Mineralinė pudra tik padės geriau apsisaugoti nuo šalčio. Dėmesio: naudokite tik šviesią pudrą, nes ant riebaus kremo pasitepus tamsia pudra, greit atsiras dėmių.
  •  Nosiai reikia daug mažiau kremo. Joje esančios riebalinės liaukos pačios „pasirūpina“ oda.
  •  Naktinį kremą tepkite kiek galima ploniau. Storas kremo sluoksnis nepraleis šilumos ir išsiskiriančio prakaito.
  • Jei veido kremas pasirodo jūsų odai netinkamas, neišmeskite jo, nes galėsite sunaudoti kūno priežiūrai ar draugei, kuriai jis puikiai tiks.
  • Jei jūsų oda jautri, rinkitės vienos firmos ir tos pačios serijos preparatus. Jei oda normali – galima kombinuoti įvairių markių preparatus.
  • Niūri veido išraiška sendina veidą. Dėl šios priežasties įsirėžusių raukšlių negali išlyginti joks kremas, jokie veido pratimai. Tad daugiau šypsokimės!
  • Jei norime ilgai išlaikyti lygią, be raukšlių odą, kuo mažiau deginkime veidą saulėje.
  • Jei ima rastis spuogų, reikia nuolat šalinti inkštirus. Veidą pagarinus, oda suminkštėja ir inkštirai išsispaudžia lengviau.
  • Jei ant veido yra raudonų gyslelių, prauskimės tik drungnu vandeniu. Venkime kraujo apytaką skatinančių preparatų ir šaltų-karštų vonių.
  • Jei paakiai patamsėję – tiks viskas, kas gerina kraujotaką, pavyzdžiui, lediniame vandenyje sumirkyti vatos kompresai.
  • Kaip greitai patikrinti riebalų kiekį kreme: įdėkite truputį kremo į vandenį ir pamaišykite. Jei vanduo tuojau susidrums ir pabals – kremas neriebus. Jei drumstas skystis susidarys tik ilgokai paplakus – kremas vidutinio riebumo. Jei kremas visai neištirps – vadinasi jis riebus.
  • Geležis yra vienas iš nedaugelio mikroelementų, kurio stygius – ypač moterims – gali sukelti krizę. Tipiški simptomai: sausa oda, nelygūs nagai, trūkinėjantys burnos kampučiai ir slenkantys plaukai. Jei norite to išvengti, valgykite paukštienos, žalių daržovių, kiaušinių ir pieno produktų Esant dideliam geležies trūkumui, gydytojas gali paskirti geležies preparatą.
  • Vidinė ramybė ir pusiausvyra suteikia mūsų veidui malinią išraišką ir teigiamai veikia odą.
  • Miegas – tai atostogos odai. Miegant greičiau dalijasi ląstelės ir visu pajėgumu (bent jau iki vidurnakčio) dirba odos atstatomieji mechanizmai, kurie šalina šviesos ir aplinkos odai padarytą žalą.
  • Mylėkime save skirdamos kasdien sau laiko bent pusvalanduką per dieną ir netruksite pastebėti, kaip jūsų oda jums atsidėkos.